Dilgėlę prižiūrėti gana paprasta, nes tai ištvermingas augalas

Dilgėlę prižiūrėti gana paprasta, nes tai ištvermingas augalas, kuris gerai auga įvairiomis sąlygomis. Pateikiame vadovą, kaip prižiūrėti Dilgėlę:

1. Sodinimas ir vieta

• Vieta: Dilgėlė mėgsta iš dalies pavėsingą vietą, nors gali pakęsti ir saulę, jei dirva bus drėgna. Ji natūraliai auga maistingųjų medžiagų turtingose vietose prie upių krantų, pievose arba miškų pakraščiuose.
• Dirvožemis: Dilgėlės gerai auga drėgname, gerai nusausintame dirvožemyje, kuriame gausu azoto. Augalas nėra labai išrankus dirvožemio tipui, tačiau geriausiai tinka šiek tiek rūgštus arba neutralus dirvožemis (pH 5,0-7,0).

2. Laistymas

• Laistymo poreikiai: Dilgėlėms patinka nuolatinė drėgmė, todėl palaikykite tolygiai drėgną, bet nepermirkusią dirvą. Sausuoju laikotarpiu, ypač vasarą, reguliariai laistykite augalą, kad jis neišdžiūtų.

3. Tręšimas

• Dilgėlių daug tręšti nereikia, jei dirvožemis ir taip yra turtingas, tačiau pavasarį jas galima patręšti kompostu, kad būtų užtikrintas maisto medžiagų kiekis.
• Jos ypač jautrios azotui, todėl retkarčiais įmaišant komposto ar gerai perpuvusio mėšlo gali padėti joms suklestėti.

4. Genėjimas ir derliaus nuėmimas

• Genėjimas: Dilgėlės gali augti gana agresyviai, todėl reguliarus genėjimas gali padėti jas suvaldyti. Kad ji per daug neišsiplėstų, galite ją patrumpinti maždaug trečdaliu.
• Derliaus nuėmimas: Rinkdami dilgėles mūvėkite pirštines, kad apsaugotumėte rankas nuo įgėlimų. Geriausias laikas skinti derlių yra prieš augalui pradedant žydėti, paprastai pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje. Nupjaukite jaunus, švelnius lapus, nes jie geriausiai tinka kulinariniams ir medicininiams tikslams.

5. Dauginimas

• Padalijimas: Dilgėlės plinta šakniastiebiais (požeminiais stiebais), todėl jas galima dauginti iškasus šakniastiebio dalį ir pasodinus kitoje vietoje.
• Sėklos: Taip pat galima surinkti subrendusių augalų sėklas vasaros pabaigoje ir pasėti anksti pavasarį.

6. Kenkėjų ir ligų valdymas

• Dilgėlės paprastai yra atsparios kenkėjams dėl savo dygstančių plaukelių, kurie atbaido daugumą vabzdžių. Jos retai susiduria su kenkėjais ar ligomis, todėl yra mažai priežiūros reikalaujantis augalas.
• Jei kyla problemų su amarais ar kitais kenkėjais, gali padėti paprastas purškimas muiluotu vandeniu.

7. Apsauga

• Dilgėlės gali tapti invazinėmis, greitai plintančiomis tiek sėklomis, tiek požeminiais šakniastiebiais. Kad jas sulaikytumėte, galite apsvarstyti galimybę pasodinti jas atskiroje pakeliamoje lysvėje arba dideliame konteineryje. Arba aplink lysvę įrengti šaknų barjerą, kad šakniastiebiai neišplistų.

8. Ypatingos pastabos

• Derlių nuimkite atsargiai: Dirbdami su dilgėlėmis visada mūvėkite pirštines, kad išvengtumėte įgėlimo. Lapai turi smulkių plaukelių, kurie gali sukelti dirginimą, niežulį ar net lengvą bėrimą.
• Džiovinimas: Jei dilgėles auginate arbatai ar vaistams, lapus galite džiovinti. Išdžiovinti jie netenka žiežirbų.

9. Auginimas kartu su kitais augalais

• Dilgėlės sode naudingos sodinant papildomus augalus, nes jos pritraukia naudingus vabzdžius, pavyzdžiui, boružėles, ir yra kai kurių drugelių, pavyzdžiui, raudonojo admirolo, augalas šeimininkas. Be to, dėl didelio maistinių medžiagų kiekio jos padeda pagerinti komposto kokybę.

Laikydamiesi šių pagrindinių priežiūros nurodymų, turėsite klestintį Dilgėlės plotelį, kurį galėsite naudoti arbatoms, sriuboms ar kitoms vaistažolėms. Tik nepamirškite, kad Dilgėlė gali būti gyvybinga, todėl nepamirškite jos plitimo tendencijų.

Dilgėlės priklauso dilgėlių genčiai , kurią sudaro įvairios rūšys, iš kurių žinomiausia yra Urtica dioica (dilgėlė). Visame pasaulyje aptinkama įvairių rūšių dilgėlių, kurios skiriasi savo dydžiu, augimo įpročiais ir dilgėlių intensyvumu. Štai keletas labiausiai paplitusių Dilgėlės rūšių:

1. Dilgėlė (Urtica dioica)

• Apibūdinimas: Dilgėlė, kurios augalai yra labai paplitę po visą Lietuvą: Labiausiai žinoma ir labiausiai paplitusi Dilgėlės rūšis, dar vadinama paprastąja Dilgėle arba tiesiog Dilgėle. Ji užauga 3-7 pėdų (1-2 metrų) aukščio, turi dantytus, širdelės formos lapus, padengtus smulkiais dilgėliniais plaukeliais.
• Savybės: Dilgėlės dilgelių dilgėlės dilgėlės gali sudirginti ir sukelti bėrimą, tačiau ji taip pat plačiai žinoma dėl savo medicininio ir kulinarinio naudojimo.
• Gyvenamoji aplinka: Dilgėlės paplitimas: paplitusios Šiaurės Amerikoje, Europoje, Azijoje ir kai kuriose Afrikos dalyse. Auga azoto turtingame dirvožemyje ir drėgnoje aplinkoje.

2. Dilgėlė (Urtica urens)

• Aprašymas: Dilgele, kuri yra viena iš labiausiai paplitusių augalų, augančių Lietuvoje: Ši rūšis, dar vadinama mažąja dilgėle arba degančia dilgėle, yra mažesnė už dilgėlę ir paprastai siekia apie 1-2 pėdų (30-60 cm) aukštį.
• Savybės: Dilgėlė Urtica urens, palyginti sudilgėle Urtica dioica, turi daug stipresnę dilgėlę, o jos lapai yra maži, kiaušiniški. Skirtingai nei Urtica dioica, tai vienmetis augalas, t. y. savo gyvenimo ciklą užbaigia per metus.
• Buveinė: Jis paplitęs Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Mėgsta kultūrines vietoves, pavyzdžiui, sodus ir žemės ūkio laukus.

3. Medinė dilgėlė (Laportea canadensis)

• Aprašymas: Dirvoninė dantenė, kurios augalai auga nuo seno: Dilgėlė dar vadinama Kanados medine dilgėle, šios rūšies dilgėlė kilusi iš Šiaurės Amerikos. Ji užauga 3-4 pėdų (1 metro) aukščio, turi platesnius, pakaitinius lapus (skirtingai nei dilgėlinės dilgėlės priešiniai lapai).
• Savybės: Ant stiebų ir lapų yra dilgėlinių plaukelių, tačiaudilgėlės dilgčiojimas paprastai būna švelnesnis, palyginti su Urtica dioica. Augalas mėgsta pavėsingas vietas, pavyzdžiui, drėgnus miškus.
• Buveinės: Dažnai aptinkama Šiaurės Amerikos miškuose, ypač rytinėje JAV dalyje ir Kanadoje.

4. Himalajų dilgėlė (Girardinia diversifolia)

• Apibūdinimas: Himalajinė dilgėlė, Nepale dar vadinama „allo“, yra milžiniška rūšis, galinti užaugti iki 3 metrų aukščio ir turinti didelius, šiurkščios tekstūros lapus. Nepale ir Indijoje ji auginama pluoštui gaminti.
• Savybės: Dilgėlė panaši į dilgėlę Urtica dioica, o pluoštai stiprūs, todėl naudingi tekstilės reikmėms.
• Buveinė: Augavietė: Himalajų regionas, paprastai randamas 1200-3000 metrų aukštyje.

5. Purpurinė mirusi dilgėlė (Lamium purpureum)

• Aprašymas: Nepaisant pavadinimo, violetinė negyvoji dilgėlė nėra tikroji dilgėlė, o mėtų šeimos (Lamiaceae) atstovas. Ji turi širdies formos lapus su violetinio atspalvio viršūnėlėmis ir negelia.
• Savybės: Ji dažnai laikoma piktžole, tačiau turi vaistinių ir valgomųjų savybių. Pavadinimas „negyvoji dilgėlė“ reiškia, kad ji neturi dygliuojančių plaukelių.
• Gyvenamoji vieta: Dilgėlė randama Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje. Auga pažeistuose dirvožemiuose, soduose ir pievose.

6. Netikroji dilgėlė (Boehmeria cylindrica)

• Apibūdinimas: Dilgėlė, kurios augalai yra labai paplitę po visą Lietuvą: Netikroji dilgėlė taip pat žinoma kaip pelkinė kanapė, priklauso dilgėlių šeimai, tačiau neturi būdingų dygliuojančių plaukelių.
• Savybės: Išvaizda panaši į tikrąją dilgėlę, bet yra nekenksminga liečiant. Ji turi minkštus, dantytus lapus ir auga drėgnoje, pavėsingoje aplinkoje.
• Buveinės: Iš Šiaurės Amerikos kilusi netikroji dilgėlė aptinkama pelkėse, šlapynėse ir prie upelių.

7. Dilgėlė (Urtica pilulifera)

• Aprašymas: Ši rūšis, dar vadinama Romos dilgėle, užauga iki 2-4 pėdų (60-120 cm) aukščio ir turi apvalias žiedų kekes.
• Savybės: Tai vienmetė rūšis, turinti stiprius dygliuojančius plaukelius. Lapai dantyti, su giliomis gyslomis, dažniausiai auga pažeistose dirvose.
• Buveinės: Augalija kilusi iš pietų Europos, tačiau paplitusi ir Azijos bei Afrikos dalyse.

8. Lieknoji dilgėlė (Urtica gracilis)

• Apibūdinimas: Dilgėlė yra labai plati, tačiau jos augalai yra labai gausūs: Dilgėlė, dar vadinama aukštąja dilgėle, yra kilusi iš Šiaurės Amerikos ir užauga iki 5-6 pėdų (1,5-2 metrų) aukščio.
• Savybės: Dilgėlė yra panaši į dilgėlę Urtica dioica, tačiau šiek tiek švelnesnė.
• Buveinės: Auga drėgnose vietose, upelių pakrantėse ir maistingųjų medžiagų turtinguose dirvožemiuose visoje Šiaurės Amerikoje.

9. Skaidrioji žliūgė (Pilea pumila)

• Aprašymas: Dilgėlinių šeimai taip pat priklauso skaidrusis gysločiukas, tačiau jis nepelija. Ji turi permatomus stiebus ir lygius, dantytus lapus.
• Savybės: Dažnai painiojama su dilgėlėmis, tačiau ją galima liesti ir nesudirginti. Ji laikoma žoliniu vienmečiu augalu.
• Buveinės: : Randama Šiaurės Amerikoje, ypač drėgnuose ir pavėsinguose miškuose.

Santrauka:

• Dilgėlė (Urtica dioica) : Labiausiai paplitusi, medicininė ir kulinarinė paskirtis.
• Dilgėlė (Urtica urens): Mažesnė, stipresnė žiežirba, vienmetis augalas.
• Medinė dilgėlė (Laportea canadensis) : Šiaurės Amerikoje, platesni lapai, švelni žiežirba.
• Himalajinė dilgėlė (Girardinia diversifolia) : Aukšta, augina pluoštą, stiprus žaltys.
• Purpurinė mirusioji dilgėlė (Lamium purpureum) : Nežaloja, priklauso mėtų šeimai.
• Netikroji dilgėlė (Boehmeria cylindrica) : Be įgėlimo, auga drėgnose vietose.
• Dilgėlė (Urtica pilulifera): Stipri dilgėlė, apvalios žiedų kekės.
• Lieknoji dilgėlė (Urtica gracilis) : Šiaurės Amerikoje, aukšta, su lancetiškais lapais.
• Skaidrioji dilgėlė (Pilea pumila) : Be dyglių, permatomi stiebai.

Dilgėlių yra daugybė veislių, ir nors kai kurios jų žinomos dėl savo dilgėlinių plaukelių, kitos yra nekenksmingos ir atlieka panašią ekologinę ar medicininę paskirtį. Atpažindami dilgėles atkreipkite dėmesį į jų lapų išsidėstymą, augimo įpročius ir į tai, ar jos turi dygstančių plaukelių, kad nustatytumėte rūšį.

 

Remtasi: powo.science.kew.org , apiegeles.lt , netikgeles.lt

Autorius: Simas Aliūnas – sodininkas mėgėjas. Simas skiria didžiąją dalį savo laiko ir pastangų augalų priežiūrai, stebėjimui ir sodininkų-daržininkų bendruomenei.