Pateikiame dažniausiai užduodamų klausimų (DUK) apie Džioveklę (Orobanche spp.) rinkinį, kuris gali padėti išsiaiškinti dažniausiai kylančius rūpesčius ir smalsumą dėl šių unikalių parazitinių augalų:
Kas yra Džioveklė?
Džioveklės – tai parazitinių augalų, kurie neturi chlorofilo ir kurių mityba priklauso tik nuo kitų augalų, gentis. Jie jungiasi prie augalų šeimininkų šaknų ir siurbia vandenį bei maistingąsias medžiagas.
Kaip Džioveklė veikia augalus šeimininkus?
Džioveklė gali labai susilpninti savo augalus šeimininkus, nes ima iš jų maistines medžiagas, todėl gali sulėtėti jų augimas ir sumažėti jų gyvybingumas. Žemės ūkyje tai gali lemti didelius derliaus nuostolius.
Ar Džioveklė gali vykdyti fotosintezę?
Ne, Džioveklė negali vykdyti fotosintezės, nes neturi šiam procesui būtino chlorofilo. Visas maisto medžiagas ir energiją ji gauna iš augalų šeimininkų.
Kaip Džioveklė plinta?
Džioveklė pirmiausia plinta per sėklas, kurios yra labai mažos ir gausios. Šios sėklos daugelį metų gali išlikti neaktyvios dirvoje, kol susidaro tinkamos sąlygos, dažniausiai tada, kai jos aptinka cheminius signalus iš tinkamo šeimininko šaknų.
Kokie yra įprasti Džioveklės augalai šeimininkai?
Skirtingos Džioveklės rūšys taikosi į skirtingus šeimininkus. Dažniausi šeimininkai yra ankštiniai augalai (pavyzdžiui, dobilai ir žirniai), saulėgrąžų augalai (pavyzdžiui, pomidorai ir baklažanai), įvairių rūšių žolės ir žolynai.
Ar Džioveklę auginti draudžiama?
Daugelyje regionų, ypač tuose, kuriuose yra didelė žemės ūkio pramonė, gali būti taikomi apribojimai auginti ir vežti Džioveklę dėl jos, kaip kenksmingo kenkėjo, statuso. Prieš bandydami auginti ar tyrinėti Džioveklę, visada pasitikslinkite vietos taisykles.
Kaip ūkininkai gali kovoti su Džioveklės užkrėtimu?
Ūkininkai gali valdyti Džioveklę įvairiais būdais, pvz: Naudojant atsparias augalų veisles: Kai kurios augalų veislės yra mažiau jautrios Džioveklės užkratui.
Sėjomaina: Džioveklės gyvavimo ciklą galima nutraukti keičiant auginamų augalų rūšis.
Herbicidai: Tam tikros cheminės medžiagos gali veiksmingai kontroliuoti Džioveklės sėklų dygimą arba sunaikinti augalus nepakenkdamos pasėliams.
Sanitarija ir biokontrolė: Užkrėstų augalų šalinimas ir biologinės kontrolės priemonių naudojimas taip pat gali padėti suvaldyti populiacijas.
Ar Džioveklė gali būti kuo nors naudinga?
Nors paprastai laikoma kenkėju, Džioveklė gali būti įdomi ekologiniams ir evoliuciniams tyrimams. Ji atspindi unikalų išlikimo ir prisitaikymo būdą, kuris gali suteikti įžvalgų apie augalų biologiją ir sąveiką.
Šiuose DUK pateikiama plati Džioveklės apžvalga, kurioje pateikiama pagrindinė informacija apie jos biologiją, poveikį ir valdymą.
Remtasi: powo.science.kew.org , apiegeles.lt
Autorius: Simas Mikaliūnas – sodininkas mėgėjas. Simas skiria didžiąją dalį savo laiko ir pastangų augalų priežiūrai, stebėjimui ir sodininkų-daržininkų bendruomenei.
