Pati Džioveklė (Orobanche spp.) paprastai laikoma kenkėju dėl savo parazitinio pobūdžio ant įvairių augalų šeimininkų, tačiau ji taip pat gali būti jautri keliems kenkėjams ir ligoms. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių problemų, kurios gali paveikti Džioveklę:
Grybelinės ligos: Džioveklė gali būti jautri grybelinėms infekcijoms, ypač toms, kurios veši tomis pačiomis sąlygomis kaip ir augalai šeimininkai. Džioveklę gali užkrėsti tokie grybai kaip Fusarium ir Phytophthora rūšys, ypač esant didelei drėgmei ir prastai oro cirkuliacijai.
Bakterinės ligos: Nors ir rečiau, bet gali pasireikšti bakterinės infekcijos, ypač jei augalo audiniai yra pažeisti arba patiria stresą. Bakterijos gali sukelti Džioveklės arba jos šeimininko puvinį.
Virusai: Virusinės infekcijos Džioveklės nėra dažnas atvejis, tačiau, kaip ir bet kuris kitas augalas, jos gali būti pažeistos. Virusinės Džioveklės ligos paprastai pasireiškia sulėtėjusiu augimu, neįprasta spalva ar deformacija.
Vabzdžiai kenkėjai: Džioveklė paprastai nėra daugelio vabzdžių taikinys, nes neturi chlorofilo ir, palyginti su kitais augalais, mažiau būna virš žemės paviršiaus. Tačiau žydinčios dalys gali pritraukti kai kuriuos kenkėjus, kurie minta žiedais ar žiedadulkėmis.
Nematodai: Šakniniai nematodai gali užkrėsti augalų šeimininkų šaknis ir netiesiogiai paveikti parazitinių Džioveklės augalų sveikatą, pažeisdami jų maisto medžiagų šaltinį.
Gyvūnų kenkėjai: Smulkūs graužikai ar kiti gyvūnai gali išrauti augalų šeimininkų šaknis, taip netiesiogiai veikdami Džioveklės vystymąsi.
Džioveklės kenkėjų ir ligų valdymas pirmiausia apima augalų šeimininkų priežiūrą. Sveikų augalų šeimininkų palaikymas ir jų stebėjimas, ar nėra streso ar ligų požymių, gali padėti išvengti problemų plitimo į susijusius Džioveklės augalus. Kadangi Džioveklės sveikata yra tiesiogiai susijusi su jos šeimininku, bet kokia problema, susijusi su augalu šeimininku, gali smarkiai paveikti Džioveklę.
Atsižvelgiant į tai, kad Džioveklė yra parazitinis augalas, jos kenkėjų ir ligų valdymas žemės ūkio aplinkoje dažnai nėra prioritetas, išskyrus siekį suprasti jos sąveikos su šeimininku dinamiką, kad būtų galima geriau kontroliuoti ir valdyti pačią Džioveklę kaip kenkėją.
Džioveklė Bendros problemos
Nors Džioveklė (Orobanche spp.) dėl savo parazitinės prigimties paprastai laikoma labiau problema nei augalu, kuriuo reikia rūpintis, ji savo gyvenimo cikle susiduria su keliomis problemomis. Toliau pateikiamos kai kurios dažniausiai su Džioveklė susijusios problemos:
Priklausomybė nuo šeimininko: Didžiausias Džioveklės iššūkis – visiška priklausomybė nuo augalų šeimininkų. Tai reiškia, kad be tinkamo šeimininko Džioveklė negali išgyventi. Specifiniai tam tikrų rūšių šeimininkų poreikiai gali riboti tam tikrų Džioveklės rūšių plitimą.
Daigumo problemos: Džioveklės sėkloms sudygti reikalingi specifiniai cheminiai signalai iš augalų šeimininkų šaknų. Jei šių signalų nėra arba jie per silpni, sėklos gali likti ramybės būsenoje neribotą laiką, o tai gali būti iššūkis tiek plitimui, tiek kontrolei.
Aplinkos sąlygos: Džioveklė jautriai reaguoja į aplinkos sąlygas, kurios veikia jos augalus šeimininkus. Bet kokie klimato, dirvožemio kokybės ar drėgmės lygio pokyčiai, neigiamai veikiantys šeimininką, neigiamai paveiks ir Džioveklę. Dėl to Džioveklės populiacijos gali būti nepastovios ir nenuspėjamos.
Jautrumas ligoms: Kaip ir daugelis augalų, Džioveklės gali būti jautrios grybinėms ir bakterinėms ligoms, ypač jei sąlygos yra drėgnos arba jei jų augalai šeimininkai yra užsikrėtę. Labai svarbu kovoti su šiomis ligomis augaluose šeimininkuose, kad jos neplistų ant Džioveklės.
Kenkėjų kontrolė: Džioveklės kontrolė žemės ūkyje yra didelis iššūkis. Augalas gali smarkiai paveikti pasėlių derlių, o suvaldyti jo plitimą nepakenkiant pasėliams gali būti sudėtinga. Tokie metodai, kaip sėjomaina, atsparių augalų veislių naudojimas ir kruopštus šeimininkų rūšių valdymas, yra būtini, tačiau juos įgyvendinti gali būti sudėtinga.
Reguliavimo klausimai: Daugelyje regionų dėl Džioveklės, kaip kenkėjo, statuso griežtai kontroliuojamas jos dauginimas ir vežimas. Dėl to mokslininkams ar sodininkams, norintiems tirti ar auginti Džioveklę kontroliuojamomis sąlygomis, gali būti sudėtinga.
Šie iššūkiai rodo, kad Džioveklė yra sudėtinga ir kaip botanikos objektas, ir kaip svarbus žemės ūkio kenkėjas. Džioveklės parazitinis pobūdis kartu su specifiniais ir dažnai griežtais augimo reikalavimais daro ją unikaliu ir kartais problemišku augalu.
Remtasi: powo.science.kew.org , apiegeles.lt
Autorius: Simas Mikaliūnas – sodininkas mėgėjas. Simas skiria didžiąją dalį savo laiko ir pastangų augalų priežiūrai, stebėjimui ir sodininkų-daržininkų bendruomenei.
