Džioveklės genėjimas
Džioveklės (Orobanche spp.) genėjimas nėra tipiškas ar būtinas tradicine prasme, nes šie augalai yra parazitiniai ir nedalyvauja fotosintezėje. Jų augimo savybės ar reikalavimai nėra tokie patys kaip fotosintetinančių augalų, todėl genėjimo dėl sveikatos, formos ar produktyvumo sąvoka netaikoma. Tačiau yra keletas valdymo būdų, kurie gali būti panašūs į “genėjimą” kontroliuojant ar valdant Džioveklės populiaciją vietovėje:
Žiedų stiebų šalinimas: Siekiant užkirsti kelią Džioveklės plitimui, galima apsvarstyti galimybę pašalinti žydinčius stiebus prieš jiems subrandinant sėklas. Tai ypač svarbu, nes Džioveklės sėklų yra daug ir jos gali išlikti gyvybingos dirvožemyje daugelį metų, sukeldamos ilgalaikę užkrėtimo problemą.
Plitimo kontrolė: Kadangi Džioveklės sėklos yra smulkios ir lengvai plinta per vėją ar vandenį, kruopščiai pašalinus ir sunaikinus visą augalą, įskaitant jo žiedinį stiebą, galima sustabdyti jo plitimą. Būkite atsargūs, kad netrukdytumėte sėkloms toliau augti.
Augalų šeimininkų reguliavimas: Augalų šeimininkų buvimas ir sveikata turi tiesioginės įtakos Džioveklės augimui. Augalų šeimininkų reguliavimas ar net šalinimas gali būti vienas iš Džioveklės užkrėtimo kontrolės būdų. Tai gali būti jautrių augalų šeimininkų pakeitimas nešeimininkais arba sėjomainos ir kitų žemės ūkio metodų taikymas siekiant sumažinti Džioveklės gyvybingumą.
Herbicidų naudojimas: žemės ūkio aplinkoje Džioveklės kontrolei gali būti naudojami tam tikri herbicidai, tačiau paprastai jie naudojami sėkloms ar daigams, o ne subrendusiems augalams naikinti. Visada atsižvelkite į herbicidų poveikį augalams šeimininkams ir supančiai aplinkai.
Fizinis šalinimas: Mažesnėje ar labiau kontroliuojamoje aplinkoje fiziškai pašalinus Džioveklės augalus, kai tik jie aptinkami, galima neleisti jiems išgauti daug išteklių iš augalų šeimininkų ir daugintis.
Kadangi Džioveklė neauga kaip įprasti sodo augalai, bet koks “genėjimas” ar tvarkymas daugiausia skirtas užkirsti kelią dauginimuisi ir kuo labiau sumažinti žalą augalams šeimininkams. Svarbu šias užduotis atlikti atsargiai, kad būtų išvengta tolesnio sėklų plitimo.
Džioveklės dauginimas
Džioveklės (Orobanche spp.) dauginimas, palyginti su kitais augalais, yra unikalus dėl jos parazitinio pobūdžio. Šie augalai patys negamina maisto fotosintezės būdu, o visas maisto medžiagas gauna iš augalų šeimininkų šaknų. Tai reiškia, kad dauginant Džioveklę reikia ne tik tvarkyti pačios Džioveklės sėklas, bet ir užtikrinti tinkamų augalų šeimininkų buvimą. Štai kaip galėtumėte dauginti Džioveklę:
Sėklų rinkimas: Džioveklės sėklos yra labai mažos ir gausios. Jas galima rinkti nuo subrendusių augalų po žydėjimo, kai sėklų kapsulės išdžiūsta ir atsiveria. Reikia stengtis rinkti sėklas, kad jos netyčia neišplistų.
Augalo šeimininko pasirinkimas: Kadangi Džioveklės rūšys dažnai turi specifinių reikalavimų augalams šeimininkams, labai svarbu nustatyti ir auginti tinkamą augalą šeimininką. Pirmiausia reikia nustatyti augalą šeimininką, nes Džioveklės sėkloms sudygti reikia signalų iš augalų šeimininkų šaknų.
Dirvos paruošimas: Džioveklės sėklos gali išlikti ramybės būsenoje dirvožemyje, kol aptinka cheminius signalus iš tinkamo augalo šeimininko šaknų. Dirvožemis, kuriame auginami augalai šeimininkai, turėtų būti gerai drenuojamas ir atitikti aplinką, kurioje natūraliai augtų ir šeimininkas, ir Džioveklė.
Sėklų sėjimas: Džioveklės sėklas paskleiskite aplink augalų šeimininkų šaknų zoną. Tai galima padaryti lengvai įmaišant sėklas į viršutinį dirvos sluoksnį. Svarbu, kad sėklos būtų arti augalų šeimininkų šaknų.
Stebėsena ir priežiūra: Pasėjus sėklas, būtina reguliariai stebėti, ar nėra dygimo ir augimo požymių. Augalai šeimininkai turi būti sveiki, nes jų būklė tiesiogiai veikia Džioveklės vystymąsi.
Augimo valdymas: Džioveklės augimas turi būti valdomas, kad būtų išvengta didelės žalos augalams šeimininkams. Tam gali reikėti apriboti Džioveklės augalų, kuriems leidžiama augti, skaičių, kad neapsunkintų šeimininko.
Etiniai aspektai: Svarbu atsižvelgti į ekologinį Džioveklės dauginimo poveikį, ypač tuose regionuose, kur ji gali tapti invazine arba kur ji gali neigiamai paveikti vietinius augalus ar žemės ūkį. Kai kuriose vietovėse Džioveklės auginimas gali būti ribojamas arba neskatinamas.
Džioveklės dauginimas paprastai aktualesnis mokslinių tyrimų tikslais arba kontroliuojamoje aplinkoje, pavyzdžiui, botanikos soduose, kuriuose siekiama išsaugoti ar tirti įvairias augalų rūšis. Žemės ūkio aplinkoje paprastai daugiausia dėmesio skiriama Džioveklės kontrolei ar naikinimui, o ne dauginimui dėl jos kaip kenksmingo kenkėjo potencialo.
Remtasi: powo.science.kew.org , apiegeles.lt
Autorius: Simas Mikaliūnas – sodininkas mėgėjas. Simas skiria didžiąją dalį savo laiko ir pastangų augalų priežiūrai, stebėjimui ir sodininkų-daržininkų bendruomenei.
